Vietnamas planuoja padidinti retųjų žemių elementų gamybą iki 2 020 000 tonų per metus, o duomenys rodo, kad šalies retųjų žemių atsargos yra antros pagal dydį po Kinijos.

Pagal vyriausybės planą, Vietnamas planuoja padidinti savoretųjų žemių„Zhitong Finance APP“ duomenimis, iki 2030 m. gamyba padidės iki 2020 000 tonų per metus.

Vietnamo vicepremjeras Chen Honghe planą pasirašė liepos 18 d., teigdamas, kad devynių retųjų žemių kasyklų iškasimas šiaurinėse Laizhou, Laojie ir Anpei provincijose padės padidinti gamybą.

Dokumente nurodoma, kad Vietnamas po 2030 m. įkurs tris ar keturias naujas kasyklas, siekdamas iki 2050 m. padidinti retųjų žemių žaliavų gamybą iki 2,11 mln. tonų.

„Šio plano tikslas – sudaryti sąlygas Vietnamui plėtoti sinchroninę ir tvarią retųjų žemių kasybos ir perdirbimo pramonę“, – teigiama dokumente.

Be to, pagal planą Vietnamas svarstys galimybę eksportuoti kai kuriuos rafinuotus retuosius žemių elementus. Buvo pažymėta, kad kasybos ir perdirbimo leidimus gali gauti tik kasybos įmonės, turinčios modernias aplinkos apsaugos technologijas, tačiau išsamesnio paaiškinimo nebuvo.

Be kasybos, šalis pareiškė, kad taip pat sieks investicijų į retųjų žemių perdirbimo įrenginius, siekdama iki 2030 m. kasmet pagaminti 20–60 000 tonų retųjų žemių oksido (REO). Plano tikslas – iki 2050 m. padidinti metinę REO gamybą iki 40–80 000 tonų.

Suprantama, kad retieji žemiai yra elementų grupė, plačiai naudojama elektronikos gamybos ir baterijų srityse, turinti didelę reikšmę pasauliniam perėjimui prie švaresnės energijos ir nacionalinės gynybos srityje. Remiantis Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, ši Pietryčių Azijos šalis turi antrą pagal dydį retųjų žemių atsargas pasaulyje – apie 22 mln. tonų, nusileisdama tik Kinijai. USGS teigė, kad Vietnamo retųjų žemių gamyba išaugo nuo 400 tonų 2021 m. iki 4300 tonų praėjusiais metais.